Ištiesų atsidarydama blogą nežinau ką rašysiu. Neturiu konkrečios minties, turiu kelis dalykus kuriuos norėčiau paminėt, bet ir jie turbūt nevisi išvys dienos šviesą.
Aš jau mėnuo kaip esu Lietuvoje, mėgaujuosi Klaipėda. Ilsiuosi prieš Londoną. Kaupiu jėgas ir bandau keist mąstymą. Bandžiau darbuotis, padirbau du savaitgalius ir išėjau. Dabar vėl ieškau darbo. Naktimis linksminuos, rytais miegu, dienomis kartais nuobodžiauju, o kartais mėgaujuosi vienatve.. Kas dėl vienatvės. Netikėtai taip jau gavos, kad vasarą gyvenu/gyvensiu viena trijų kambarių bute.
Gyventi vienai turi ir pliusų ir minusų. Žinoma, ta visiška laisvė daryti ką nori, kada nori, kiek nori ir kaip nori žiauriai veža. Ir aš turiu omeny absoliučią laisvę, jei gyvendami su tėvais ar draugais vistiek jaučiate pareigą (vien dėl pagarbos tam žmogui/žmonėm) pranešt kada grįšit (ir kalbu, ne apie laiką, o dienas) tai gyvenant vienai, tai nekelia problemų. Tačiau visame tame yra ir negerumo.. Kartais taaaaaaaaip trūksta žmogaus. Ir net ne tiek, kad ko nors konkrečiai.. Bet žmogaus, kad su sienom nereiktų kalbėt.
Žinau, jog mano blogas niekada nebus pernelyg populiarus, nes rašau ryškiai per daug: žmonės labiau mėgsta žiūrėti į nuotraukas ir paskaityt porą trumpučių sakinių apie jas, aš darau atvirkščiai. O juk aš kaip fotografijos studentė, kaip tik turėčiau dėti daug fotografijų, dalintis savo darbais.. Cha.. Nė velnio.. O juk dar viską rašau ir angliškai, tai o Die...
Dėl tos fotografijos irgi sunku man.. Kažkur dingės noras ir ta aistra visam kam.. Labai tikėjau, kad grįžus namo (ne dėl namų, o dėl draugų ir šiaip poilsio) grįš ir noras, bet jis kogero pasiklydo tarp Londono ir Klaipėdos ir neranda kelio pas mane..
Jūsų Birut ^^
 |
| Peaceful moment on my fav hill not far from home. |
I, of course, could start telling why I didn't write for so long, but even if I'd do that the time wouldn't come back and I wouldn't be able to post any blogs anyway..
To tell you the true, I'm not sure what I'm going to write this time. I don't have one strong idea, but have few little thoughts, but I', not sure that all of them are gonna make it to this post.
It's already a month that I'm in Lithuania, I'm enjoying my time in Klaipėda. Chilling here, resting before going back to London, gathering energy and trying to change the way I think. I tried working for two weekends, but quit, Now I'm job hunting again. Having fun at nights, sleeping at mornings, sometimes being bored at daytimes, sometimes enjoying peaceful moment of loneliness. As for a loneliness, it happened suddenly that I left alone for whole summer in 3 bedroom flat.
Living alone has it's good and bad things.. Of course, freedom, when you can do whatever, whenever you want, in a way that you like is amazing. And I mean total freedom. When you live with parents/roomates you still feel the need to tell them (just because you respect them) when you're coming home (and I'm not talking about time, I mean days), you don't have to worry about that when you live alone.. However, it's not all good. It sometimes gets soooo lonely.. Sometimes you need someone so badly, and I'm not talking about any person in particular, but a person in general. Just because the walls can't answer you when you start talking with them/it.
I know that my blog is never going to be very popular, because I write wayyyy too much, and people rather like watching at images and having few words to read, and I'm doing opposite. And as a photography student I should upload my images, share my work with other.. Ha.. No way. And I wrote in two languages.. That means even more text..
As for a photography.. It's hard for me now. I don't feel desire to take pictures anymore.. I was hopping that when I get back home (and it's not a bout home.. It's about friends and vocation from uni) my passion will come back, but.. I think my passion got lost somewhere between London and Klaipėda and can't find it's way to me now..
Yours Birut^^
